8 diena

Vakar buvo sekmadienis, tai ispanai parduotuvių atidarų nelaiko, dėl to mes šįryt neturėjom pusryčių. Bet ne bėda. Barų kultūra čia labai gerai išvystyta. Dėl to visai ne problema 8.30 užsukti į vietinį bariuką ir paprašyti pusryčių. Be mūsų, turistų, ten jau buvo grupelė vyrų, kurie pakeliui į darbą užsuko kavos ar ko nors stipresnio (turbūt – gėrė kažką skaidraus iš taurelės). Iki 12 valandos baruose paprastai visi gurkšnoja kavutę ir kramsnoja ką nors lengvo. Nuo 12-tos, jau renkasi tie, kurie jau nori alučio ir kokio tais tapos. O nuo 2-tos popiet jau gali gauti ir dienos pietų pasiūlymą. Aišku, ir alaus ar vyno su užkandžiais. Kiek mums teko užsukti į barus, tai šiuo metu klientų niekada netrūksta. Tik niekada nematėm vietinių moterų. Jei ir būdavo kokia, tai turistė. Moterys turbūt namie ruošia pietus, kol vyrai bare užkandžiauja. Per siestą, jei baras neuždarytas, ir vėl gali gauti tik gėrimų. O rimčiausi valgymai prasideda jau tik apie 8-tą vakare. Šiek tiek užtrukom, kol perpratom tokią dienotvarkę, bet dabar jau esam gana išmanūs barų lankytojai, jei kam reikia, galim pakonsultuoti.

Rytą nusprendėme pradėti važiuodami asfaltu. Vakar supratome, kad Transandalus maršrute kai kurie nusukimai yra tik tam, kad užsidėtum pliusą, kad važiavai ne plentu, bet gražesnių vaizdų ar smagumo iš jų nelabai būna. Dėl to pirmąją dienos dalį improvizavom ir tikrai nesigailėjom.

Jau vakar pradėjom važiuoti per baltuosius miestelius. O šiandien jų aplankėme dar daugiau. Visi jie kaip tyčia įsikūrę ant kito kalno, dėl to reikia nusileisti nuo to, ant kurio dabar esi, kirsti upę ir tada vėl ropštis aukštyn. Vieni miestukai visai mažyčiai, kiti didesni. Viename netgi sutinkam daug turistų. Pasirodo, pietų sustojome viename iš kelių populiariausių Pueblos Blancos Travelez miestelyje. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tai aukščiausia gyvenvietė Europoje. Bet kiek mes skaitėm, tai nebent Europoje į pietus nuo Lisabonos, žodžiu, labai neįtikinamas faktas.

Po sočių pietų grįžom prie Transandalus maršruto – smagaus žvyrkeliuko aukščiau plento. Aišku, pirma teko tą ‘aukšciau’ pasiekti, bet per kančias į žvaigždes, ar kaip ten. Pakilus aukščiau visas baltas miestelis liko apačioje, lomoje. Vėliau pasimatė ir antras, ir trečias. Žali kalnai ir tie balti miestukai tikrai labai gražiai žiūrisi. Man visas šitas maršrutas primena kokią tai Prancūzijos rivjerą, kur važiuoji gražiu keliu ir lankai vienas už kitą gražesnius miestelius. Tik čia be jūros ir minios turistų, labiau mėgstantiems kalnų vaizdus.

Šita Transandalus atkarpa tikrai labai graži, visiems rekomenduotumėm. Sutikome nemažai einančių pėsčiomis, jiems, manau irgi turėjo būti smagu. Vienoje vietoje mums su dviračiais reikėjo rimčiau padirbėti, nes kažkada nutikusi nuošliauža taip ir nėra sutvarkyta. Ir panašu, kad greitai ir nebus. Bet jei dviratis neapkrautas super sunkiai, tai užsinešti neturėtų būti problema.

Dviese prabalsavome ir nutarėme, kad šiandiena patenka į geriausių šitos kelionės važiavimo dienų trejetuką. Jau pradedam liūdėti, kad ne tiek daug tų dienų ir liko.

Komentuoti