Atsibudus pasitiko visiškai giedras dangus. Kol kas geriausias oras, kokį turėjom per visą laiką. Šiandien trumpa diena – išėję iš Manang 3500 metrų aukštyje dienos tikslą – Yak Kharka 4030 metrų aukštyje pasiekėme per mažiau nei keturias valandas. Lengviausia ir trumpiausia diena iki šiol, bet nenorime rizikuoti kalnų liga ir per greit padidinti nakvynės aukštį.
Pakeliui kartą sustojome arbatos su bandelėmis. Arbatą gėrėme tarpiniame poros trobų kaime su puikiu vaizdu nuo stogo terasos. Apskritai šiandien vaizdai vėl buvo įspūdingi su 7000+ metrų viršukalnėm, o ir debesų beveik nebuvo. Susiradę svečių namus nakčiai, palikome kuprines ir iškart išėjome dar pasivaikščioti aukštyn. Buvo tik pusė dvyliktos, jėgų daug, oras geras, o pakilti papildomi porą šimtų metrų gali reikšti geresnę aklimatizaciją ir lengvesnį miegą. Nors paskutines naktis abu jau miegame gerai. Per šį pasivaikščiojimą sutikome kelis asilų karavanus, kurie gabeno nešulius aukštyn arba žemyn. Kelio čia nebėra, o ir motociklų eismas draudžiamas, tai visi daiktai į aukštesnius kaimus ir stovyklas gabenami asilais ir arkliais.
Grįžę įsitaisėm valgomajame su daug saulės, pavalgėm pietus ir skaitėm knygas, žiūrėjom žemėlapyje tolimesnius planus ir kitaip stūmėm laiką. Keistas ritmas aukštuose kalnuose – pusę dienos paeini, o po to stumi laiką. Nors temperatūra lauke arti nulio, saulutėje buvo labai šilta ir daug žygeivių snaudė įvairiomis pozomis. Bet vos tik saulė pasislėpė už kalno, staigiai atvėso, o pečių užkuria tik prieš vakarienę, tai teko kraustytis į miegmaišius toms porai valandų tarp saulės pasislėpimo ir pečiaus užkūrimo. Vakare įprastas režimas – jau ne kartą bandyti skanūs patiekalai, dar truputis laiko su knyga prie pečiaus ir aštuntą-devintą jau lovoje, o žadintuvas šeštą.
Parašykite komentarą