Dar viena trumpa diena. Iš ryto išeiname saulei dar neišlindus iš už kalnų, tai gerą pusvalandį einame šaltai, greičiausiai minuse. Takelyje, kur vakar pasivaikščiojimo metu tekėjo vanduo, dabar yra ledas. Iš pradžių ėjosi gerai, bet pražiopsojome laiką užkąsti, tai vienu metu man visiškai baigėsi energija. Po dviejų valandų ėjimo sustojome arbatos namelyje, išgėrėm puodelį arbatos ir suvalgėm pakelį sausainių iš kuprinės. Iškart pasidarė geriau. Labai gerai, nes kita atkarpa vedė kalno šlaitu, kur dažnai būna akmenų griūtys. Čia nesinorėjo sustoti ir nuolat dairiausi į viršų, ar neatrieda koks akmuo. Vienu metu prieš mus pradėjo šliaužti žemyn krūvelė smulkių akmenukų, sustojau žiūrėti, į kurią čia pusę reiks bėgti, bet, lėtai pašliaužę pusmetrį, sustojo. Tad tiesiog ėjome toliau.
Viso labo trys valandos žygiavimo šiandien ir mes pasiekėme Thorong Phedi 4530 metrų aukštyje. Čia jau labiau bazinė stovykla nei kaimas, visi (keli) pastatai skirti turistams nakvoti. Buvo variantas nakvoti dar aukščiau, bet tikimės čia miegoti geriau dėl mažesnio aukščio ir pasirinkome geriau rytoj keltis valanda anksčiau ir turėti ilgesnę dieną įveikiant Thorong La kalnų perėją 5400 metrų aukštyje.
Kaip jau įprasta, nusimetę kuprines išeinam pasivaikščioti šiek tiek aukščiau rytojaus maršrutu aklimatizacijai. Daug žygeivių kopia nakvoti aukščiau, greičiausiai rytoj juos sutiksime pakeliui į perėją. Grįžę į svečių namus, suvalgome stiprius pietus su česnakų sriuba (sako, padeda nuo kalnų ligos) ir nusnaudžiame valandą. Namelis labai gražioje vietoje, pro valgomojo langą matosi Gangapurna viršūnė (7455 m). Valgomajame nustebino didžiulė Lietuvos vėliava ant sienos. Matyt, kažkas iš tautiečių paliko. Apie jokius dušus kalbos nėra, bet net jei būtų, nesinaudotume, per didelė rizika peršalti. Elektra iš saulės. Tokiam aukštyje tenka nuolat šalti, nes saulei pasislėpus už kalno pasidaro šalta, o pečių valgomajame užkuria tik šeštą valandą. Medžių tokiam aukštyje nėra, tai malkas reikia užsitempti į kalną arba kūrenti sudžiūvusiu jakų mėšlu, užtat taupo. Tai sulindę į miegmaišį rašom dienoraštį ar skaitome knygas, kol ateina pečiaus ir vakarienės laikas. Vakare visi žygeiviai susispiečia aplink pečių ir smagiai pavakarojame su grupe italų, australu, jo žmona iš Naujosios Zelandijos, pora prancūzų ir pora vokiečių. Šįvakar ilgai netempiame – ryt anksti keltis ir laukia ilga diena.
Parašykite komentarą