28 diena
Taigi toliau miname prieš vėją. Vietiniai užjaučia kas kartą, kai sužino, kad važiuojam į vakarus. Bet pirmoji vėjuota diena buvo sunkiausia. Jau turbūt supratot iš pikto Sirvydo įrašo ir mano liūdnos nuotraukų. Antrą dieną atsikeliame nusiteikę, kad vėjo bus. Keliamės anksti, nes pastebėjome, kad ryte vėjas silpnesnis. Ir šiaip, mums patinka rytinis kelias.
Esam maloniai nustebinti, kuomet kempingo šeimininkas nepaima iš mūsų mokesčio už naktį. Turbūt atrodom liūdnai šalia visų amerikiečių su didžiuliais moto-namais, sugužėjusių pastovyklauti šventinį Mamos dienos savaitgalį (JAV Mamos diena yra antrą gegužės sekmadienį). Be nemokamos nakvynės, kaimynai žvejai pavaišina kava ir sausainiais! Irgi gal dėl to, kad atrodom vargšiškai.
Nors didelių atstumų įveikti neplanavom, bet pamažu su dainom nuvažiuojam 80 km, o dar net ne vakaras. Dėl to nusprendžiame pavažiuoti dar 15 km iki kitos stovyklavietės. Iš pasirinkimų važiuoti greitkeliu į kalną ir po to nusileisti arba važiuoti mažesniu lygiu keliu palei upę, žinoma pasirenkame mažesnį kelią. Ir tik po 5 km nusileidimo suprantame, kad likę 10 km bus žvyrkeliu, gražiai pavadintu Maryhill Highway… Ten ne tai, kad žvyrkelis, labiau stambi skalda, atrodo nemaloniai, bet grįžti atgal taip pat labai nesinori.
Neramu dėl Sirvydo ir taip palūžusio rato ir mano besibaigiančių jėgelių, bet susidorojam visai lengvai. Nors ir netinkamas dviračiams, bet kelias labai gražus ir tikrai be intensyvaus eismo. Nakvojame valstijos parke – ir vėl kaimynams su kemperiu atrodome gana liūdnai – pavaišina alumi! Nors mes liūdnai anaiptol nesijaučiam, bet neatsisakom. Mes alaus paprastai nesigabename, kadangi jį parduoda mažiausiai po šešiapakį. Po vieną butelį radome tik brangių importinių – tokių neperkame, geriau gaivinamės vandeniu.
Kitą dieną tenka važiuoti didžiuliu greitkeliu (Interstate Freeway). Greičio ribojimas čia 70 mylių/val. Automobilių labai daug, sunkvežimių taip pat. Kelkraštis nors ir platus, bet pilnas šiukšlių, padangų liekanų, stiklų. Sirvydui tenka keisti kamerą neprivažiavus artimiausio miestelio – ir vėl viela iš sprogusių sunkvežimių padangų kelkraštyje. Jame ieškome dviračių parduotuvės ir tikimės, kad rasime ratą Sirvydui. Bet ne, reikėtų užsisakyti ir laukti. Bet darbuotojas patvirtina mūsų manymą, kad iki Portlando ratas turėtų atlaikyti. Taigi prigriebiame tik atsarginę kamerą ir judame iš miesto. Deja, nesėkmingai bandome išvengti greitkelio – dėl didžiulės akmenų griūties aplinkinis keliukas uždarytas.
Tenka grįžti. Prieš tai Sirvydui dar kartą susilopius kamerą. Vakare prognozuoja lietų, dėl to sustojame gana anksti, kad spėtumėm pasistatyti pastogę ir išsikepti super duper vakarienę. Prieš isitaisant palapinėje Sirvydas pastebi, kad jo padanga ir vėl tuščia, turbūt buvo dvi skylės. Visai pribaigėme savo kamerų atsargas.
Ryte pasidžiaugiame, kad naktį lijo visai nedaug. Spėjame papusryčiauti, susipakuoti, Sirvydas susitvarko padangą ir … pradeda lyti. Dangus apsiniaukęs, kiek tik matosi, dėl to sėdime dušo namelyje ir laukiame. Aš skaitau knygą, Sirvydas tvarko nuotraukas. Šiandien mūsų vestuvių metinės, bet jau anksčiau nusprendėme, kad jas paminėsime Portlande. Dabar juokaujame, kad gal vis tik teks neminti ir švęsti sėdint duše. Bet po poros valandų jau įmanoma ruoštis į kelią. Pirmuosius dešimt kilometrų važiuojame greitkeliu – sunkvežimių sukeliamas dušas atgaivina ir paspartina mynimą. Gerai, kad vėliau išsukame į dviračių taką. Platus, naujas kelias per miškingus kalnus šviečiant saulei labai pakelia nuotaiką. O apačioje atsiveria nuostabūs tos pačios Kolumbijos upės vaizdai.
Nulekiame iki artimiausio miestelio – vėl ieškome dviračių parduotuvės, kadangi dar nusimato greitkelio atkarpų. Kol apsiperkame ir vėl pradeda stipriai lyti. Prognozė irgi žada lietų visą likusią dieną. Šalta ir šlapia – nusprendžiam, kad tiek jau to, ieškosim motelio ir lauksim saulėto ryto. Išsirenkame pigiausią, bet su baseinu (neveikė) ir jacuzzi. Neatrodė, kad ir jacuzzi labai dažnai naudojamas, bet įsijungėme ir šildėme sušalusias kojas ir sustingusius raumenis. Dar prigriebėm picą ir tortą. Jei jau švęsti, tai švęsti.
Parašykite komentarą