Pasibėdavojimai arba kaip susigyventi su karščiu. Ensenada – Valle de Trinidad

Jau rašėm ir skundėmės, kad privažiavom labai karštą kraštą. Ir čia ne apie žmonių temperamentą. Pažiūrėjus artimiausią orų prognozę visi skaičiukai viršija 35 laipsnius (ir siekia 45). O dar būnant ant saulės – turbūt reikia pridėti bent 10 laipsnių. Jei pasiseka ir pučia bent koks vėjelis, tai iki vidurdienio būna visai nieko. Po pietų tas vėjelis pradeda deginti kojas, rankas, ausis ir akis. Dėl to, kaip jau minėjom, bandom keisti savo važiavimo ritmą.

Rytas kalnuose

Keliamės apie pusę penkių, kad su pirmais saulės spinduliais jau mintumėm. Tai reiškia, kad keltis tenka tamsoje. Kadangi dar turim pervažiuoti šiokį tokį kalniuką (1 200 m pradedant nuo 0 m), tai didelių atstumų neplanuojam ir 10-12 valandą jau būnam nakvynės vietoje. Tada turim visą dieną kimarinimo. Jei nėra šešėlio, tai nuo saulės visą dieną slepiamės palapinėje. Prasidarom šonus, kad vėjas prapūstų, ir galima gyventi. Vieną dieną nakvynei įsiprašome į rančos kiemą – čia jie turi ir staliukų, ir kėdžių, ir medžių, tai visą dieną skaityti knygą galima pavėsyje ir visai patogiai. Dar, kadangi čia Meksika ir viskas gerokai pigiau, kartais nakvojame moteliuose – kainuoja kaip kempingas Kalifornijoje, apie 15 dolerių (jei kaime). Čia jau visai patogumo viršūnė, tik, aišku, kartais tenka dalintis kambariu ir su įspūdingo dydžio tarakonais.

Kažkas pabarstė akmenų ant kalno

Po keletos tokių dienų su Sirvydu svarstom, ar mums patinka toks ritmas. Man kol kas – nelabai. Labai sunku keltis tamsoje. Nors ir nueinam miegoti apie aštuntą, saulei dar nenusileidus, kas man irgi nelabai patinka. Bet labiausiai gaila, kad prarandam didelę dalį važiavimo džiaugsmo. Geriausia keliavimo dviračiu dalis yra ilgas mynimas, sustojimai gražiose vietose, užsukimai į vietines kavinaites, paplepėjimai. Dabar gi mūsų mynimo laikas labai ribotas vėsumos lango iš ryto ir sustojam labai nedaug. Anksti ryte dauguma užkandinių dar uždarytos, be to, puikiai žinom, jei nutempsim valanda ilgiau, tai suskrusim pietinėje saulėje. O orų prognozės visoje Bajoje nieko gero (dviratininkams) nežada. Svarstom, ar tik nereikės ieškoti kokio kito transporto, kad nuvežtų iki mūsų tikslo – La Paz miesto. Bet kol kas dar mėginam prisijaukinti šitą klimatą. Gal apsiprasim?

Leidžiamės į slėnį. Nesimato, bet ant saulės +46

Kita vertus, Baja – labai graži. Gal graži ir ne tas žodis, kai kalbam apie vidinę pusiasalio dalį, o ne pakrantę. Gal labiau tiktų įdomi, kitokia, paslaptinga. Paskutines porą dienų nuo vakarinės pakrantės pasukome link rytinės. Per pusiasalio vidurį eina kalnų grandinė, kaip stuburas, kuri pastojo mums kelią. Kalnai nubarstyti akmenimis, žalesni, nei tikėjomės. Pakilus dalį įkalnės pasukom iš už serpantino ir prieš akis išniro ilgas ir tiesus kaip styga kelias, vedantis per krūmais apaugusį slėnį. Ir kaktusų vis daugėja. Darosi  baisu sustoti kelkraštyje, nes žiūrėk koks spyglys ir pradurs padangą. Neaišku, ar dėl kaktuso kaltės, bet Sirvydui jau tenka klijuotis skylę. Sako, kad patyrę dviračių turistai šiame kelyje, kuomet nori nusivaryti dviratį toliau nuo kelio (nakvynei ar pietų sustojimui), tiesiog jį neša. Nes kitaip kaktusų spyglius teks traukioti ilgai. Kadangi važiuojame ankstyvais rytais, galim dar labiau pasimėgauti tyla kalnuose, cikadų svirpimu pievose ir tokiu atitrūkimo nuo civilizacijos jausmu. Rytinė saulė šiltai ir paslaptingai apšviečia peizažą. Čia gana didelis pliusas tokio važiavimo ritmo. Bają ir įtraukėme į savo maršrutą norėdami pasijusti vieni kalnuose, dykumose ir kaktusynuose. Nors važiuojame dar tik kelias dienas, jau spėjome tuo pasimėgauti.

Kelias per laukus pilnus nieko

3 komentarai

  1. Na va, prisvijau jus skaitydamas 🙂 Vau, išties labai karšta! O ką daro dėl karščio kiti dviratininkai? Gal skaitėte kokių blogų ar sutikti pasakojo? Aš niekad taip karštai nesu mynęs – yra buvę +30, tai darydavome ilgą siestą, bet čia mūsų kraštuose – kai dienos šviesa trunka iki vėlaus vakaro dieną galima suskirstyti į dvi dalis, tik reikia pataikyti rasti gerą vietą siestai. Bet Meksikoje vakare jau turėtų būti tamsu.

    Linkėjimai jums!

    1. Beveik niekas nevažiuoja dviračiu čia liepos mėnesį 🙂 Šiaip tai teisingai, visų receptas panašus: pasitinki saulę jau mindamas, darai ilgą siestą ir tada turėtum vakare išspausti dar porą valandų. Kai kurie pasakojo, kad pradeda minti ir trečią nakties tamsoje. Mums čia yra pora bėdų. 1) Keliai Meksikoje be kelkraščio ir juostos labai siauros, tai tamsoje važiuoti per daug pavojinga. 2) Karštis toks nežmoniškas, kad pradeda vėsti tik apie 19h, o jau 20:30 leidžiasi saulė, tai vakare net nebeminam. Na, vis tiek išspausdavom šiek tiek kilometrų nuo 5:30 iki 10-11 ryto. Tik tas mynimas ne toks smagus, kai spaudžia laikas. Bet Ramiojo vandenyno pusėje vėsiau, vakar labai maloniai prasimynėm prie +30, pasaka 🙂

  2. Labas, jau ilgai nerašote, sunetimau, gal saulės smūgį gavote. Linkėjimai iš Singapūro, čia ne taip karšta. Prisiminiau, kai čia lankėmės su Sirvydu.

Komentuoti