Kelio pabaiga. Long Beach – Imperial Beach

70-73 dienos

Privažiavome kelio, bet ne kelionės pabaigą. Pasiekėme Adventure Cycling asociacijos maršruto palei Ramiojo vandenyno JAV pakrantę pabaigą. Jaučiasi tam tikro etapo pabaiga, o po poros valandų kirsime daugybėje filmų rodytą Tijuanos pasienio postą ir atsidursime Meksikoje.

Burundukas, kuris negavo nė trupinio mūsų antrų pusryčių

Prieš keletą dienų išvažiavome iš Los Andželo priemiesčių ir toliau mynėme palei vandenyną. Kaip Toma rašė anksčiau, su nakvyne čia sunku, tai esam priversti dažnai apsistoti pas warmshowers narius. San Clemente miestelį, kuriame nakvosime, privažiuojame gana anksti ir mūsų šeimininkas dar tik skrenda namo iš JAV rytinės pakrantės. Buvome suplanavę popietę praleisti paplūdimyje, bet taip karšta ir nėra pavėsio. Užtat yra proga pamėginti pasistatyti savo pavėsį –  šito įgūdžio tikrai prireiks Meksikoje. Pastatome savo palapinės viršutinį sluoksnį ir pusę pradarome, kad nebūtume šiltnamyje. Galima gyventi, nors techniką dar reikės tobulinti.

Savadarbis pavėsis paplūdimyje

Vakare apsistojame pas Ken, kuris iš oro uosto spėja užsukti tortiljų ir parveža visiems vakarienę. Labai skanu! Jo namas labai skoningai įrengtas, o iš svetainės atsiveria puikus vaizdas į vandenyną. Pasišnekame apie kitus keliautojus, viena mūsų pažįstama dviratininkės pas jį apsistojo šiek tiek anksčiau. Kalba pakrypsta apie tolimesnį mūsų kelionės etapą – Baja pusiasalį Meksikoje ir Ken traukia vieną po kitos detalias knygas apie Baja. Taip pat ištraukia milžinišką žemėlapį ir rodo vietas, kurios įdomios bei greitkelio atkarpas, kuriose nieko nėra. Vieną iš knygų skaitau iki išnaktų ir reikiamus puslapius fotografuoju, mums bus labai naudinga, nes internete informacijos nėra daug.

Toma kartu su Ken įdėmiai studijuoja Bajos žemėlapį

Kitą rytą tęsiame kelionę. Piečiausioje Kalifornijos dalyje daug karinių bazių, per vieną iš jų ėjo ir mūsų maršrutas. Deja, neturint JAV išduoto asmens tapatybės dokumento per ją važiuoti negalima. Tad buvome pasiruošę 11 kilometrų įveikti dideliu keturių juostų į vieną pusę greitkeliu. Kam nebuvome pasiruošę, tai kad dar neprivažiavus įvažiavimo į bazę rasime užtvertą kelią su kariškiu. Paaiškino, kad vyksta pratybos, todėl keletui dienų užtvėrė papildomus kelius ir mūsų vienintelis pasirinkimas yra grįžti 6 kilometrus iki įvažiavimo į greitkelį, tada jau greitkeliu įveikti tuos pačius 6 kilometrus ir juo minti iki bazės pabaigos. Prie ir taip netrumpos dienos prisidėjo 12 tuščių kilometrų ir greitkelio kilometrų skaičius smarkiai išaugo. Na, šitoj vietoj nepasiginčysi. Važiuodami vandenyne matėme karinį laivą ir nuo jo į krantą kursuojančius sraigtasparnius. Buvo juokinga, kad tik dėl šitiek uždarė papildomus kelius. Bet vėliau šalia greitkelio pamatome palapinių miestelį, pilną kareivių su visa ekipuote ir amunicija, o tolumoje girdime šūvių tratėjimą.

Tikiuosi, nepasodins už šitą nuotrauką

Po kol kas rekordinės 123 kilometrų dienos pasiekiame San Diego, kurio universitete trumpam susitinkame su Juliumi iš licėjaus, kuris čia daro postdoc’ą. Mieste vėl turime nakvynę pas warmshowers narį. Šį kartą nakvojame jų pačių statytame sodo namelyje – kurį jis tiesiog vadina casita ispaniškai. Viduje yra pora sulankstomų lovų, o šalia stovi sandėliukas su dušu ir karštu vandeniu. Viskas, ko reikia dviratininkui, nors lovos ir nebūtinos. Ryte pravažiuojame per San Diego centrą ir persikeliame keltu į siaurą pusiasalį kitapus centro. Gražus vaizdas į San Diego centrą, o važiuojant toliau kartais matosi vanduo abiejose pusiasalio pusėse.

San Diego centras nuo Coronado pusiasalio

Šiandien važiuojame nedaug, kol mūsų maršrutas baigiasi paplūdimyje prie Meksikos sienos. Tikrai jaučiasi etapo pabaiga, nusifotografuojame atsiminimui. JAV pusėje skraido trys sraigtasparniai, po paplūdimį važinėja pasienietis su keturračiu, o Meksikos pusėje atrodo nieks niekam nerūpi. Už tvoros iš karto yra populiarus Tijuanos paplūdimys su muzika ir poilsiautojais. Sienos kirsti čia negalima, tiesiog graži maršruto pabaiga. Pasienio postas yra prie greitkelio, gal 10 kilometrų nuo čia. Netoli pasienio posto turime užsisakę airbnb porai naktų, kad galėtume atsipūsti ir susiplanuoti kelionę toliau. Aš jau laukiu Meksikos, jau porą dienų matome ją pro svetainės langą, o sieną kirsime tuoj tuoj!

Už nugaros – Meksikos siena ir ACA Ramiojo vandenyno maršruto pabaiga

2 komentarai

  1. Komanda, laikykites. Jūs turit ir galit tai padaryti, nepaisant nuovargio. Šis gyvenimo nuotykis – iki kitų, didesnių nuotykių 🙂 – yra nerealus, sergam ir palaikom Jus!!!

    1. Ačiū už palaikymą! Laikomės geriau, nei būtų galima manyti 🙂 Kai pavargstam, pailsim. Kai išalkstam, pavalgom. Easy 😀

Komentuoti