Šįryt atsibudę palapinėje dar kurį laiką nelindome lauk, nes buvo apsiniaukę, o miegmaišyje maloniai šilta. Tad kol atsikėlėme, pavalgėme ir viską susipakavome buvo jau po dešimtos. Turbūt mūsų vėliausias startas.
Toliau kilome tarp kalnų, o pakilus į viršų važiavome vaizdingu miškeliu. Vėl stebėjausi, kaip greitai ir kontrastingai keičiasi kraštovaizdis. Vienoje vietoje sutikome vyrą, kuris saugojo keliuką ir informavo, kad vyksta medžioklė. Pusvalandį laukėme, kol medžioklė baigsis ir galėsime saugiai pravažiuoti keliuku. Apskritai medžioklė Andalūzijoje labai populiaru, dažname bare kabo žvėrių iškamšos ar ragai, o viename per televizorių sukosi youtube medžioklės video.
Nusileidimai nuo kalnų dažniausiai būna smagūs, šįkart jis buvo ilgas ir įdomus, bet smagumą sumažino žvyrkelio kokybė. Buvo daug akmenų, kelias labai išgraužtas vandens ir reguliariai reikdavo kirsti griovius vandens nutekėjimui. Be to, labai statu, tai stabdant reikia žiūrėti, kada dingsta sukibimas ratams pašokus per akmenis ir rėvas. Atsikratėm už visą dieną.
Apačioje buvo smarkiai karšta, tad buvo puiki proga pievoje išdžiovinti palapinę, kuri buvo visa šlapia nuo kondensato ir rytinio debesies.
Šiandien nakvynei pasiekėme Alhama de Granada miestelį, į kurį įvažiavome turbūt vaizdingiausiu būdu – per dar vieną nedidelį tarpeklį. Mini mini tarpekliu ir pakyli tiesiai į miestą visai prie pat bažnyčios. Apskritai miestelis paliko labai gerą įspūdį – gražus, bet ne per daug turistiškas (bent jau ne spalio mėnesiui). Kadangi atvykome gana anksti, turėjome laiko pasivaikščioti ir pasidairyti po skirtingas gatveles. Rytoj turbūt paskutinė diena dviračiais, per kurią turėtume pasiekti Malagą.
Parašykite komentarą