Toliau keliaujam. Bullards Beach State Park – Harris Beach State Park

41-43 dienos

Kitą ryta patinimas ir vėl grįžta. Negana to, pradėjo mėlynuoti ir antra akis. Bet aš jau nebenoriu sėdėti kempinge, ruošiamės važiuoti. Šiaip ne taip įspraudžiu lęšį į akį, uždengiu veidą akiniais nuo saulės ir atrodau visai kaip žmogus. Pakeliui dar užsukame į kliniką sutvarkyti draudimo reikalų – telefonu su draudikais prašnekėjom turbūt didesnę sumą, nei bus gydymo sąskaita (nors ne, čia gi Amerika).

Kelias ir vandenynas. Vandenynas ir uolos.

Nors nuotaika ir ne superinė – skauda kelį, alkūnę ir pirštus, tačiau oras geras, kelias gražus ir kol nežiūriu į veidrodėlį, kokios baisios mano akys net neprisimenu. Po kelių dienų pertraukos išlenda saulė ir nuotaiką vėl pakelia nuostabusis vandenynas. Net norisi minti daugiau, nei nusimatėm, tačiau vis tik nusprendžiam sustoti gana anksti ir leisti mano žaizdoms pailsėti. Ta proga prisikepam kalną blynų ir ramiai vakarojam Humbug kalno papėdėje.

Blynai vakarienei!

Šiandien sutikimo pirmuosius aplink pasaulį keliaujančius dviratininkus. Sirvydas kempinge pamatęs jų dviračius net nesusipažinęs jau nusprendė, kad su tokiais važiuoja tik į rimtas keliones (suprask, mūsų ne rimta). Ir iš tikrųjų – pora iš Velso keliauja aplink pasaulį. Pakeliavę Amerikoje, grįš į Europą ir keliaudami nuo Lisabonos iki namų užbaigs savo kelionę aplink pasaulį. Įdomiai pabendraujame, palinkime vieni kitiems saugios kelionės ir pasukame į skirtingas puses, kadangi jie keliauja į šiaurę.

Piešiniai ant smėlio

Oras šiandien puikus – šviečia saulė, giedra. Atkarpą kelio išsukame iš 101 greitkelio ir miname atokiu keliuku slėniais tarp kalnų. Sirvydas išsitraukia kolonėlę ir riedame su muzika, gėrėdamiesi gražiomis pievomis, iš miškų kyšančiomis sodybomis ir čiurlenančiais upeliais. Grįžus į 101 kelią taip pat važiuojame vaizdinga atkarpa. Kas mylią po nusukimą į apžvalgos vietą – tai didžiulė uola vandenyne, tai įspūdingas tiltas, tai vaizdingas upelis. Daug uolų pavadintos įdomiais pavadinimais – Veido uola, Banginio galvos uola, Vaivorykštės uola. Mums su Sirvydu sunkiai sekasi įžvelgti uolose tai, kas nurodama jų pavadinimuose. Nusprendžiam, kad mūsų fantazija ne amerikietiška.

Įprastas vaizdas pro dviračio langą

Artėjant prie nakvynės vietos galvojame, kaip išvengti prognozuojamo lietaus šiąnakt. Sirvydas jau seniai buvo nužiūrėjęs kempinguose nuomojamas jurtas – su šildymu ir stogu virš galvos. Kadangi šiandien paskutinė nakvynė Oregono valstijos parke, o ar jurtų bus Kalifornijoje nežinome (jei ir bus, turbūt kainuos brangiau), nusprendžiame, kad tai puiki proga. Išsinuomojame paskutinę laisvą jurtą – su vaizdu į vandenyną ir stoglangiu žvaigždžių stebėjimui. Gaila, kad buvo apsiniaukę ir žvaigždžių nematėme. Bet lietus jaukiai barbena į stogą ir užmiegame matydami siūbuojančias medžių šakas virš galvos.

Jurtos išorė
Ir vidus

Komentuoti