7.15 nuskamba žadintuvas ir aš jau skundžiuosi, kad šitose dviračių atostogose per daug dviračių, per mažai atostogų. Bet ne, kai po lengvų pusryčių pradedame dieną važiuodami vieno pėsčiojo keliuku, persigalvoju – dviračio tiek ir turi būti.
Važiuojame palei šlaitą – kairėj pusėj skardis, dešinėj uola. Man baisoka, todėl nejučiom šliejuosi prie dešinės pusės bet tada pedalas kliudo uolą. Taip ir laviruoju, bet man atrodo, kad kaip trečią dieną laviruojant tokiais maršrutais, man sekasi neblogai. Apvažiavę kalną išsukame į didesnį asfaltuotą keliuką. Kelias siauras, mašinų nėra, tik dairykis po kalnus ir džiaukis. 17km miname į kalną – reikia sukilti nuo 800m iki 1600m. Yra ką veikti. Kartais labai norėtųsi dar lengvesnės pavaros, bet Sirvydas aiškina, kad ir taip gerai. Reikia paminėti, kad Sirvydas turi lengvesnę nei mano pavarą.
Ant kalno viršaus atsiveria nuostabios panoramos. Į vieną pusę matyti ežeras, nuo kurio vakar atmynėm. Į kitą – nematyti alyvuogių laukai. Alyvuogių plantacijos čia visur. Gaila, kad žalios jos neskanios. Neturėtume problemų su maistu.
Nors šiandien ir taip jų neturime – per pietus randame veikiančią kavinukę (valio, spėjom). Gaunam 3-jų patiekalų pietus ir kas be ko, ispaniškų tapų. Labai sotūs ir laimingi išminame toliau.
Popiet mūsų laukia maršrutas per kalnus ‘kaip mėnulyje’. Taip rašo kažkoks gidas. Iš tikro tai reiškia dar 20 km kilimo į kalną per gana plikus kalnus ir kalvas. Skamba gal ir ne kosmosiškai gerai, bet vaizdai tai nerealūs. Nors esam ne taip ir toli nuo civilizacijos, vis tiek jaučiamės, kaip vidury niekur. Kalvos kavelės, uolos, akmenys, keliukai raižantys pievas – stojam ir stojam žiūrėti ir fotografuoti. Užkilę į aukščiausią tašką atsisėdam ant akmens pasigrožėti vaizdais ir sukrimsti sumuštinį su ispanišku kumpiu ir vynu.
Dar po 15 km nusileidimo akmenuotais keliukais pasiekiam kalnų namelį. Saulė dar šildo, bet lauke jau tik 10 laipsnių šilumos, vis tik daugiau nei 1500m aukštis ir ruduo daro savo.
Tokią puikią dieną , aišku, užbaigia sugedęs degiklis… Gerai, kad į namelį atrieda dar vienas dviratininkas, tai be šiltos vakarienės neliekam. Tik rytojui reikia sukurti planą, kaip pasiekti kokį miestą su didesne parduotuve (ir aišku, ne siestos metu!). Prakalbam su bendraminčiu prie ispaniško sūrio ir kumpio vaišių, kol pasidaro nemaloniai šalta. Sulendam į šiltus miegmaišius ir laukiam naujų rytojaus nuotykių.
Parašykite komentarą