Šiandien transportavimosi diena. Iš Ranipauwa kaimo norim nusigauti iki Ghorepani kaimelio apvažiuodami dalį Anapurnos masyvo. Iš esmės norim daugiau laiko praleisti prie aukštų kalnų, tai praleidžiame antrąją pusę tradicinio Anapurnos rato ir vietoj to planas žygiuoti į Anapurnos bazinę stovyklą.
Iš Ranipauwa autobusų stoties matosi Dhaulagiri viršukalnė (8167 m), kas visai pagyvina įprastą laukimą, kol autobusas pajudės. Išvažiuojam vėluodami tik 20 min. 70 kilometrų važiuojam 4 valandas su įprastu sustojimu pietums pakelės užkandinėje. Bet kokios tos 4 valandos! Kelis kartus galvojom, kad mirsim autobusui nusiritus nuo skardžio. Kelias išgremžtas uolos krašte, o dėl nuošliaužų susiaurinto kelio, vietomis autobuso galinis ratas pravažiuoja per centimetrus nuo skardžio, kuris eina vertikaliai žemyn iki upės kokius 200 metrų. Važiuojant neasfaltuotomis atkarpomis, dulka į autobuso vidų per visas skyles, tai kvėpuojam per kaklaskares. Čia gal pavojingiausia viso žygio diena, o pėsčiomis ėjom tik iki stoties 🙂
Išlipus Tatopani, laukia antra dalis – susirasti džipą į Ghorepani. Pasirodo, dėl tebesitęsiančio induistų festivalio, tai yra sudėtinga (užėjus į svečių namus šalia, man sako neįmanoma šiandien). Visgi po kurio laiko susistabdom pravažiuojantį džipą ir su pora vokiečių ir pora nepaliečių susitariam su vairuotoju. Per poros valandų kelionę įdomiai pasišnekame su nepaliečiu. Jis dirba senų šventyklų restauracijos projektų vadovu. Labai pasaulietiškas, dirba su austrais kolegomis, yra daręs sudėtingų žygių Nepale, gerai išmano dviračius, nes turi draugų kalnų dviratininkų. Dabar palaiko dėdei kompaniją ir vietoj to, kad važiuotų tiesiausiu keliu link Katmandu, su dėde važiuoja gilyn į kalnus ir dieną pažygiuos kartu. Sako, kad nėra buvęs šitose vietose, tai įdomu.
Atvykus į Ghorepani, pro viešbučio langus matosi Dhaulagiri, Annapurna South viršūnės, negali skųstis. Viešbutis brangesnis ir visas kaimas toks turistinis. Bet kambarys su privačiu karšto vandens dušu (t.y. ne vienu bendru). Paskutinį kartą tokį turėjom Katmandu. Yra jausmas, kad vienas žygis pasibaigė, kitas prasideda, tai gal prabangesnis kambarys ir pritinka.
Parašykite komentarą