11 diena
Šiandien griuvau. Turbūt paskutinį kartą kritau su dviračiu prieš keletą metų, bet griuvimo jausmas dar nepamirštas.
Atsipirkau švelniai nubrozdintu keliu, patemptu riešu ir praplėšta taše. Buvau labai išalkęs po mynimo prieš vėją, leidomės nuo kalno ir sekundei praradau koncentraciją. Per savo vairo krepšiuką nematau priekinio rato ir juo užkabinau Tomos galinį ratą iš šono. To užteko, kad sumėtytų vairą ir nespėjau suvaldyti pakrauto dviračio. Supratau, kad krisiu, guliausi į kelkraščio pusę ir atrodė, kad gana sėkmingai nusiridenau.
Pikčiausia, kad griuvau lygioj vietoj – nei mašina užspaudė, nei kelias blogas, nei šuo į ratus įlindo. Gerai, kad ir Toma negriuvo. Sakė, kad įsirėmiau į jos ratą normaliai ir porą sekundžių laukė, ar bus mano kritimo garsas. Buvo. Blogai, kad patempiau riešą ir praplėšiau tašę. Iki nakvynės dar nuvažiavom 40 km, valdyti dviratį galėjau visai padoriai. Tašę užklijavau kameros lopu, žiūrėsim, kiek laikys. Tokia juokinga skylutė, atrodo, galima kramtoške užklijuoti. Svarbu, kad neprilytų. Riešą sutaisyti turbūt reikės daugiau laiko, nes vakare, nulipus nuo dviračio, pradėjo skaudėti labiau. Na, bet rytas protingesnis už vakarą, bus matyt!
Iš geresnių žinių, nusileidom nuo kalnų į 800 metrų aukštį ir čia tikras pavasaris. Įdienojus +14 laipsnių šilumos, ant saulutės išvis karšta. Visą dieną važiuojant matėsi pasikeitę vaizdai – neapsnigti kalnai ir žalia žolė bei medžiai. Kitas dienas oras dar labiau šils, tikėtina, kad gausim ir lietaus, kurio nematėm jau ilgai – tik sniegą.
Mane sužavėjo informacija apie kalne esančius Spiral Tunnels – geležinkelio tunelius, einančius spirale kalne, kad bėgiai nebūtų tokie statūs. Nuo apžvalgos taško nesulaukėm traukinio, bet informacinėje lentoje rašo, kad matosi, kaip lokomotyvas išlenda iš tunelio žemiau, kai paskutiniai vagonai dar neįvažiavę į tunelį aukščiau.
12 diena
Iš ryto riešą skaudėjo mažiau ir šiandien įveikėme 107 km – kol kas šios kelionės rekordas. Tinkami nakvynės variantai buvo už 40 arba 100 km, tai pasirinkome antrąjį.
Važiavome Columbia upės slėniu. Tikrai gražu, bet po kalnų viskas kažkaip užkabina mažiau. Įspūdinga, kaip kraštovaizdis gali pasikeisti per dvi dviračio mynimo dienas. Pakeliui matėme labai daug švilpikų ir stirnų – dar keli pamatyti gyvūnai šioje kelionėje.
Apsistojome kempinge miestelyje Radium Hot Springs. Kaip net miestelio pavadinime reklamuojama, jame yra geoterminis baseinas. Nuo kempingo jis už 4 km į statų kalną. Po ilgos dienos nesinorėjo dar minti į kalną, be to, lynojo. Bet pamirkti karštame vandenyje norėjome. Kempingo registracijoje pamatėme ką tik atvykusią vokietę su dukra ir paklausiau, ar planuoja apsilankyti baseine. Po valandos mes jau keturiese važiavome jų kemperiu į baseiną, jėė! Pasirodo, jos nuomotu kemperiu keliaus po Kanadą 3 mėnesius!
Karštas baseinas yra puikus būdas pabaigti ilgą dieną. Naktį žada apie nulį, bet kol kas palapinėje šilta, o Toma užsnaudė per kelias sekundes. Diena vykusi.
Parašykite komentarą