Vandenynas! Portland – Cannon Beach 

32-35 dienos

Po viešnagės Portlande atėjo metas lėkti link vandenyno. Planavome, kad toliau tęsime dviratininkų asociacijos maršrutą ir važiuosime į Astoriją, bet net iš keleto vietinių išgirdome, kad tas kelias nėra labai smagus, dėl to šio plano atsisakome. Be to, besisvečiuojant pas warmshowerius, netikėtai susipažįstame su jų kaimynais, iš kurių vienas už savaitės iškeliaus 3 mėnesių kelionei dviračiu po Europą. Išgirdę, kad mes irgi ruošiamės nuvažiuoti ilgą kelią, pasiūlo mums apsistoti jų pajūrio namelyje. Po kokių 5 minučių nuo pažinties, tiesiog duoda raktą ir sako, gyvenkit ten, kiek tik norit. Pokalbis vyko maždaug taip:
– Skanaus! (grįžę iš miesto užklumpam kaimynus vakarieniaujančius pas mūsų šeimininkus)
– Ačiū! Girdėjome, kad važiuojate dviračiais iki Panamos?
– Aha, dabar link vandenyno, tada pakrante iki Meksikos, toliau bus matyt per Centrinę Ameriką.
– Gal važiuosite pro Cannon Beach? Ten turim namelį, galėsit apsistoti. Atspausdinsiu instrukcijas, kaip patogiausia nuvažiuoti iki ten iš Portlando (išbėga ir po 5 min grįžta su atlasu, maršruto aprašymu ir raktais su namelio adresu).

Vau! Mūsų ilgai įkalbinėti nereikia. Nuspręsta – traukiam link vandenyno į Cannon Beach.

Žiedai, kiek akys užmato

Kad išvengtumėme dalies miesto raizgalynių, pasinaudojam metro – stebėtinai lengvai ir patogiai. Vos po gero pusvalandžio kelionės išlipame ir vėl toli nuo miestų ir intensyvių gatvių. Vėl važiuojame per žydinčias pievas ir žaliuojančius laukus. Dalį maršruto įveikiame dviračių taku, įrengtu vietoj seno geležinkelio. JAV yra nemažai taip perdirbtų dviračių takų – labai gudru ir patogu.

Dviračių takas vietoj geležinkelio

Kiti kilometrai greitai susisuka mažais, beveik be automobilių eismo, keliukais. Net nepastebim, kaip per antrą dieną nulekiame 100 km ir atsiduriame prie vandenyno – Seaside miestelyje. Šiame miestelyje baigiasi vienas iš dviratininkų asociacijos maršrutų, kuriuo ir mes sekėme apie 1 000 km, dėl to lekiame iki ženklo, žyminčio jo pabaigą. Nors tai tik mūsų kelionės pradžia, bet vis tiek jaučiasi kažkokia etapo pabaiga – pasiektas vandenynas.

Gaila tik, kad iš tos didelės laimės išmetame savo numylėtą fotoaparatą ant asfalto… Taip norėjom pasidžiaugti vandenynu ir įveikta kelio atkarpa ir še tau. Didesnis miestas, kuriame realesnė galimybė rasti fotoaparatų taisyklą – už kokio mėnesio kelio mūsų važiavimo greičiu. Nesinori didelę dalį Oregono ir Kalifornijos pakrantės pravažiuoti be nuotraukų. Dėl to nusprendžiam užsisakyti pigesnį fotoaparatą internetu. Gerai, kad turime nakvynę netoliese, kur galėsim palaukti kurjerio.

Paskutinė nuotrauka su sutrenktu fotoaparatu

Šiek tiek sugadintos nuotaikos pasiekiam Cannon Beach miestelį ir randam pažadėtą namelį – vos 500 m nuo vandenyno. Nuotaika iš karto pasitaiso – miestelis labai jaukus, nedideli namukai, tvarkingos gatvės, smėlėtas paplūdimys. Labai džiaugiamės, kad netikėtai sutikom tokius gerus žmones ir turim galimybę čia apsistoti!

Haystack uola Ramiajame vandenyne, Cannon Beach miestelyje

Po ilgų paieškų internete, užsisakom kitą naudotą fotoaparatą – pasinaudojam Amazon Prime ir reikės laukti tik porą dienų, o mes niekur neskubam. Pora dienų atostogų į naudą ir kojoms, ir rankoms, ir visokiems smulkiems darbeliams. Aplankome šalia esantį parką, skaitom knygas hamake ir paplūdimyje, o vakarais – einam palydėti saulės. Visai galima priprasti prie tokių atostogų.

Sirvydas pozuoja, iš tikrųjų jam visai nefaina

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *