Pirmos mylios JAV. Bonners Ferry – Sandpoint – Coeur d’Alene

19 diena

Šiandien fantastiškai lengvai susisuko 97 kilometrai. Kelias buvo gražus ir praktiškai be eismo – pasaka! Už patartą kelią esam dėkingi praeitos nakties warmshowers šeimininkui, praktiškai visą atstumą nuvažiavom išvengdami greitkelio. Lengvai mynėsi ir dėl oro – buvo gaivu, bet nekaršta ir nešalta, o vėjas nestiprus. Apskritai yra labai malonu keliauti, kai sustojus pietų, nešali, o gali ramiai valandą pietauti ant ežero kranto.

Vienas iš vaizdų pakeliui

Kaip minėjau, praeitą naktį radome nakvynę pas vietinius per warmshowers. Ir vėl buvo labai gerai – išsimiegojome patogioje lovoje, išsiskalbėme rūbus, pabendravome. Šeimininkai teisingai pastebėjo, kad keliaujant dviračiais vaisius valgai rečiau, nes jie daug sveria ir siūlė prisivalgyti visokių vaisių, o pusryčiams ant stalo radome po greipfrutą. Nors šeimininkas yra užkietėjęs dviratininkas ir siūlo nakvynę keliautojams per warmshowers jau ketvirtus metus, bet pats dar nėra keliavęs dviračiu. Bet jau netrukus su paaugliu sūnum tris savaites važiuos per Nikaragvą ir Kosta Riką. Buvo labai įdomu išgirsti jų maršrutą, nes mes greičiausiai važiuosime pro tas pačias vietas. Apsikeitėme patarimais ir tikimės išgirsti jų įspūdžius po mėnesio kito. Dar buvo įdomu tai, kad jie yra didelė šeima, turi keturis vaikus, kas JAV gana neįprasta. Taip pat nevartoja tabako, alkoholio, kavos ir arbatos. Viskas atsistojo į savo vietas ir paaiškėjo, kai supratome, kad jie mormonai. Galvojau, kad mormonų nesutiksime, nes nevažiuosime pro Utah, bet dabar paskaičiau, kad Idaho yra antra valstija pagal mormonų tankį JAV. Labai džiaugiamės pas juos apsistoję, labai šilta šeimyna.

Mūsų miegamajame pusrūsyje gyveno ir trylika ką tik išsiritusių viščiukų

***

Kai prieš keletą dienų įvažiavome į JAV, pasienio ruože prie tualetų užkalbino vienas iš pareigūnų ir sako: – žinote, kad šitam kely pilna girtų vairuojančių rednekų (lietuviškas atitikmuo maždaug būtų kaimietis)? Vis dėlto, vairuotojai JAV, kaip ir Kanadoje, mus aplenkia pakankamai plačiai ir jaučiamės saugiai. Kyla įtarimas, kad minėtas pareigūnas nėra važiavęs dviračiu plentu Lietuvoje. Nors ir Lietuvoje vairuotojai sparčiai gerėja.

Pirmą naktį JAV nakvojome stovyklavietėje prie upės, kur sutikome Andy su nameliu ant ratų. Jis užima camp-host pareigas, kas maždaug reiškia, kad prižiūri stovyklavietę, padeda stovyklautojams įvairiais klausimais, žiūri, kad visi laikytųsi taisyklių. Mainais už tai gauna vietą visai vasarai, elektrą ir gal kažkiek atlyginimo – nepaklausėme. Andy yra pensijoje ir, kaip suprantu, gyvena name ant ratų vis kitoje gražioje vietoje po keletą mėnesių. Jis rašo blogą, galite paskaityti. Andy mums leido savo maistą per naktį palikti jo namelyje, kadangi neturime maisto talpų, kurios būtų atsparios meškoms. Kabinti maistą medyje tingėjome, o ir kažin, ar būtume radę tinkamą kabyklą. Meškos labai gudrios ir gerai laipioja, todėl maistas turi kabėti bent 4 metrai nuo žemės ir pora metrų nuo kamieno. Kam įdomu, apie maisto kabinimo ypatumus gali paskaityti, kad ir čia.

Iki šiol mes nematėme meškų ir visos tos taisyklės su maisto ir kvepiančių higienos priemonių kabinimu medžiuose atrodė šiek tiek perspaustos. Ką gi, kitą rytą, išvažiuodami iš stovyklavietės, pamatėme per kelią bėgančia meškutę! Labai greitai pasislėpė miške, tad matėme tik kelias sekundes. Atrodė maža, todėl keista, kad nebuvo meškutės mamos. Galbūt jau buvo krūmuose ir nesimatė.

***

Kitą dieną žadėjo audrą popiet, todėl nutarėme sustoti nakvynei kempinge anksčiau ir žiūrėti, kas bus. Pasistatėme palapinę ir vos spėjome pasidaryti vakarienę, kai prasidėjo lietus. Pirmas rimtas lietus mūsų kelionėje. Iškart atbėgo kempingo šeimininkas ir pasiūlė nemokamai apsistoti viename iš rastinių namelių su lova ir šildytuvu, mat visi svečiai su savo namais ant ratų, mes vieni su palapine, ir dar per audrą. Net nepatogu pasidarė. Padėkojom ir pasakėm, kad pažiūrėsim, kaip čia toliau viskas klostysis. Kol suvalgėm vakarienę palapinėje, stiprus lietus ir liovėsi. Taip ir nepasinaudojom dosniu pasiūlymu, namelis liko tuščias. Nauja palapinė broko, panašu, kad neturi, vandens pro niekur nepraleido.

***

Dabar vėl žada gerą orą iki savaitgalio, o aš jau einu gulti. Šiąnakt nakvojame kempinge Coeur d’Alene miestelyje, rytoj turėtų būti gražus maršrutas palei ežerą.

Konkurencijos tarp skirtingų religijų bažnyčių netrūksta. Čia matosi trys, dar dvi man už nugaros.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *