Nuo grįžimo iš kelionės Šiaurės Amerikoje praėjo metai ir kelios dienos. Pats laikas poros savaičių atostogoms su dviračiais. Nusprendėme aplankyti Andalūzijos regioną pietų Ispanijoje, kur, pasirodo, yra rimtų kalnų (3000 metrų ir daugiau!). Kadangi abiems buvo smagu kartais paskaityti savo dienoraštį ir prisiminti kelionę, bandysiu trumpai rašyti ir dabar. Žiūrėsim, kaip seksis.
Skrydžių paieška buvo sudėtinga ir po visokių variantų dėliojimo, atšauktų bilietų su SAS (galėjo paimti tik vieną dviratį į savo mažą lėktuvą Vilnius-Kopenhaga reise), skrendame su turkais. Juokinga trajektorija Vilnius-Stambulas-Malaga, bet mes Stambule iki šiol nesame išėję iš oro uosto, o šįkart turėsime naktį tarp skrydžių, suteikia nemokamą viešbutį, tai puiki proga išlįsti į miestą.
Apie keletą valandų pasivaikščiojimo senamiestyje nėra daug ką rašyti: įprasti turistų pirmą kartą mieste ir turinčių porą valandų reikalai. Bet Turkija pralinksmino keletu dalykų.
Pirma, buvau pamiršęs, kad Turkija pernai užblokavo Wikipedia, tai mano smalsumas sužinoti dalykus čia ir dabar keletą kartų buvo pristabdytas.
Antra, viešbutyje paklausus, kaip čia geriausia nuvažiuoti į senamiestį, – gal viešuoju, gal taksi ar Uber, mergina labai skubiai entuziastingai pareiškė, kad Uber Turkijoje nelegalus. Keista, kaip tik buvau atsidaręs appsą ir aplink viešbutį zujo daug Uber vairuotojų. Pasirodo, jos žodžiai teisingi tik iš dalies. Turkijos prezidentas šiemet pareiškė, kad Uber čia nebus, o Turkijoje prezidento žodis yra rimtas argumentas. Tai situacija tokia: pora tūkstančių taksistų dirba ir per Uber, juos kartais bauduoja pagal turbūt neegzistuojantį įstatymą, kiti taksistai kartais primuša ir viskas kol kas teka tokia vaga.
Tiek įspūdžių kol kas, o dabar važiuojame autobusu iš Malagos oro uosto arčiau vieno nacionalinio parko, kur susirinksime dviračius (tikėkimės, gerai atlaikusius du skrydžius) ir rytoj pradėsime minti.
Parašykite komentarą